Br?kneliai atlenkiamu peiliuku ? liepto lent?
atrodo tokie beprasmiai…
Kaip meil?s naktis vidury eero ant pl?duro -
vien judesiai besitrinantys ? or?.
K?nas apsuptas deguonies.
Ir mylima moteris apvyniota rankomis.
Judesiai, mostai, pri?jimas, atsitraukimas.
vaigd?ti kr?t? kalnag?briai.
Suspaudiu peiliuk?, br?kt br?kt
dejuoja takydamas medines aaras ? vanden?.
Net ranka sulampa nuo tavo verksmo
I jaudulio, kartais neapykantos,
o gal tiesiog verki vidury eero, nes gera?