Mėnesio archyvas: spalio 2011

Scena priminė mirštančio liūto nasrus. Pasigarbiniavę užuolaidų kraštai atkartojo lūpų kraštelius, o gili scena – bedugnę gerklę. Seni prožektoriai iš lubų kyšojo kaip dantys, o nutrintos grindys buvo panašios į išdilusią burnos odą. Galiausiai ši tingiai prasižiojo ir užriaumojo pragariškai gąsdinančiu griausmu.

Kaip nykiai prabėga tavo diena, taip nykiai praeis ir visas gyvenimas. RJ 2011-10-22 Tiek kvaila rytojaus viltis, tiek tuščia baimė dėl vakar dienos yra bevertės. Vienintelis momentas, kurį tu valdai, yra dabarties akimirka. Džiaukis, puoselėk, gyvenk ja be baimės ir … Skaityti toliau →