Iš šąlančio priešpilnio teka mano meilė,
Vanduo tirpstančiu ledu lašeliais kapsi,
Pavirsta žvaigždės į minkštą drėgną vatą,
Ir vyniojasi lėtai aplink ausis.
Šąlanti širdis prašo atsigerti
Numarindama apkabinimų troškulį,
Bet niekas neatsako į prašymus,
Nes jau naktis seniai miega toje širdy.
Tik akys mato ten kažkur klajojančią romantiką
Ir norėtų atsikąsti tos klajoklės,
Bet čia tik priešpilnio ledas
Bukina senus atpratusius dantis.