Šąlantis mėnulis

Iš šąlančio priešpilnio teka mano meilė,

Vanduo tirpstančiu ledu lašeliais kapsi,

Pavirsta žvaigždės į minkštą drėgną vatą,

Ir vyniojasi lėtai aplink ausis.

Šąlanti širdis prašo atsigerti

Numarindama apkabinimų troškulį,

Bet niekas neatsako į prašymus,

Nes jau naktis seniai miega toje širdy.

Tik akys mato ten kažkur klajojančią romantiką

Ir norėtų atsikąsti tos klajoklės,

Bet čia tik priešpilnio ledas

Bukina senus atpratusius dantis.

 

Kategorijos: Uncategorized.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>