Išėjimas

Nurimo šilas prie namų,
Ir tvenkinys nustojo tyvuliuoti
Tik tiek, nurimo per anksti
Kai į gyvenimą ranka lengvai numojai…

Tu jau buvai išėjęs, o drebulės…
Vis dar šnabždėjo tavo išėjimą
Ir bandė dar kartoti tavo paskutinį sakinį nerišliai
Melsvai žalsvomis lūpomis… užkimo…

Ir aš kartojau, kol sustojau
Pririjęs pilkų dulkių iš po tavo padų,
Užkimęs aš nebegalėjau grįžti
Į vakar dieną ir atplėšti vartų.

Durų skilimas įsirašė į venas
Kur liko šaltas prakaitas į vietą kraujo
Ir melsvas mėlynumas tavo paskutinio žvilgsnio
Užstrigo mano galvoje per amžius.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

neteiskim vieni kitų

Mes kartais bunam per silpni…

Per silpni išgirsti ir suprasti…

Per silpni įsiklausyti ir padėti…

Silpnesni už tą, kuriam skauda…

Negirdintys nematantys kaip zombiai einam per gyvenimą, nors šalia kažkam sunku. Užlipam ir nueinam neatsiprašę, o reikėtų… bent kartais atsisukti, apkabinti ir neteisti. Turim per daug šaltus veidus ir per kietas širdis.

Su visa pagarba Stasiui, kuris vakar pasirinko nebūtį.

Neteiskim vieni kitų. Ilsėkis, brolau, ramybėje. Keliu už tave taurę.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Robertas – Bėgi

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Robertas – mes per daug svetimi

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Tylos akimirka

Muzikinis laiškas nuo R.J.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Vakarinis kambarys

 

Vandens pilnam ore

raitojasi pavargęs pypkės dūmas,

 

riešutmedžio kambaryje

 

akis vilioja senamadiškas artumas:

 

tapetų raštai susirangę

 

ieško vienas kito,

 

kol lubų kvadrate

 

baltumas pilkumu nevirto.

 

 

Viniliniai džiazuojantys garsai

 

ant fotelių suranda savo vietą,

 

net laisvo elgesio ranka

 

šitoj melodijoj už rimo ištekėtų.

 

 

Kol dūmai aplink kojas rangosi

 

suradę šeimininką,

 

prisiglaudžia sena dama

 

ir lūpų šaltumu rašytoją pravirkdo.

 

 

Dar vienas lengvas patraukimas

 

melsvo dūmo

 

ir vakaro vėsa

 

pavirsta į jaukumą.

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Beprasmiai judesiai

Brūkšneliai atlenkiamu peiliuku į liepto lentą

atrodo tokie beprasmiai…

 

Kaip meilės naktis vidury ežero ant plūduro -

 

vien judesiai besitrinantys į orą.

 

Kūnas apsuptas deguonies.

 

Ir mylima moteris apvyniota rankomis.

 

Judesiai, mostai, priėjimas, atsitraukimas.

 

Žvaigždėti krūtų kalnagūbriai.

 

Suspaudžiu peiliuką, brūkšt brūkšt

 

dejuoja taškydamas medines ašaras į vandenį.

 

Net ranka sušlampa nuo tavo verksmo

 

Iš jaudulio, kartais neapykantos,

 

o gal tiesiog verki vidury ežero, nes gera?

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Šąlantis mėnulis

Iš šąlančio priešpilnio teka mano meilė,

Vanduo tirpstančiu ledu lašeliais kapsi,

Pavirsta žvaigždės į minkštą drėgną vatą,

Ir vyniojasi lėtai aplink ausis.

Šąlanti širdis prašo atsigerti

Numarindama apkabinimų troškulį,

Bet niekas neatsako į prašymus,

Nes jau naktis seniai miega toje širdy.

Tik akys mato ten kažkur klajojančią romantiką

Ir norėtų atsikąsti tos klajoklės,

Bet čia tik priešpilnio ledas

Bukina senus atpratusius dantis.

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Cigaretė ir moteris

 

Cigaretė kaip moteris

Tarp pirštų dviejų.

 

Susmilksta, nelieka

Kaip moters po meilės naktų.

 

Ir tik pirštų galiukai

Geltoni. Primins apie tai,

 

Jog moteris žavinga

Susmilko lėtai.

2013-02-01

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 1

Skatintuvas – skrudintuvas – slopintuvas

Skatintuvas – skrudintuvas – slopintuvas

Pim! Pim! Pim! Suskambo mielas žadintuvas. Greitas algoritmas – tualetas, dušas, kava, rūbai, automobilis. Daug kavos! Kad akys prasiplėstų. Daryk viską greitai, kitaip nespėsi. Namuose kava, pakeliui greita kava, darbe – pertraukėlės kava. Kava pagreitina širdies darbą ir skatina gyvenimą. Greitai. Greičiau. Tuk tuk tuk. Diena nelaukia. Ji turi galą. Skubėk.

Greita kava, greitas seksas, greita muzika, greitas automobilis, greitas maistas, greitas apsipirkimas, radijo greitakalbė. Tai išjudina ir nuolatos zvimbia ausyse lyg depresija apsėstą žmogų mintys nusižudyti. Įkyriai pumpuoja. Be perstojo lyja mintys ant sudaužytos galvos.

Jūsų smegenyse įsisuko skatintuvas. Mano sukurtas žodis. Skatintuvas – tai priemonė, kuri nuolatos stimuliuoja asmenį veikti. Skatintuvas budina, linksmina, įdarbina, išgreitina, išsuka gyvenimą taip, kad jūs nė akimirkai nesustotumėte. Atkirsite, jog tai nesąmonė. Aš išsigalvoju. Ne, mielieji. Tai kodėl gi rytais geriate kavą, kodėl einate apsipirkti ten, kur daugiau nuolaidų ir akcijų, kodėl tiek daug dirbate, kodėl savaitgalį skubate į gerą vakarėlį, kodėl stengiatės rengtis madingai? Atsakau – nes esate nuolatos skatinami. Jūs esate atakuojami. Jūs svarbūs, nes galite vartoti. Būkite atidūs.

Stumk! Stumk! Stumk! Tokiais šūksniais prasideda žmogiškas gyvenimas. Nesuklysiu – sustumtas gyvenimas. Vos išlindęs iš pilvo esi nuprausiamas ir suvystomas. O iš tikrųjų tik vėliau prasideda svarbiausias vystymas. Po to tau sako, to nedėk į burna, ano netepk ant sienos, nekrapštyk užpakalio, neatsikalbinėk, grįžk laiku, ruošk namų darbus, klausyk mokytojo, gerai mokykis, nerūkyk, negerk, nesikeik, susirask gerą darbą, išsirink padorią žmoną, negerk, negerk, neik į kairę, negerk, nepaleistuvauk, dirbk. Tas vystymas nuo pradžių panašus – per vystyklus negalima pramušti rankų ir pajudinti kojų. O vos tik pabandai – gauni instrukciją. Neklausai – gauni baudą. Bum bum per galvą – kad ramiau miegotum. Taip atsiranda žmogus.

Skrudintuvas yra toks daiktas, kuris apkepina forminį sumuštinių batoną iš abiejų pusių. Ir gaunasi skrebutis. Labai gražus žodis – skrebutis. Taigi tu ir esi tas sumautas skrebutis, apie kurį noriu papasakoti.

Troleibusas – įsigyk bilietėlį, automobilis – įgyk vairuotojo teises, visuomenės pripažįstamas seksas – vesk moterį, išsilavinimas – baik universitetą, telefonas – pirk prakąstą obuolį, šiluma – apmokėk sąskaitas, būstas – imk paskolą, bendravimas – pasitikrink facebook’ą, spinta – moteriška tvarka. Žmogau, tu įspraustas į kampą, o šis kampas prisysiotas ir labai smirdi.

Idealus skrebutis būna vienodai apkepintas, paskrudęs, parudęs ir traškus. Tokius visuomenėj labai gerbia ir vadina idealais. Jei apdegė tik vienas kampas – blogas skrebutis (nevykėlis). Jei sudegė – labai blogas skrebutis (pražuvėlis). Jei neiškepė – žalias skrebutis (piemuo).

Vakare dreba rankos. Norisi nusipjauti galvą ir pašildžius ją mikrobangėje suvalgyti. Pavargsti nuo dūzgesio ir spaudimo. Norisi ramybės. Cigaretės dūmas, stiprus alkoholis, raminamieji. Jie padeda tave išvesti iš skatinimo gniaužtų. Norisi į lovą, bet širdis daužosi kaip šokių muzikos ritmai. Nebegali savęs išvesti iš to labirinto, į kurį patekai dienos pradžioje. Neliko kelio. Reikia raminamųjų, reikia alkoholio, kad užmigtum, kad atitoltum nuo dienos, nuo savęs.

Skatinimas, skubinimas, formavimas, o vėliau raminimas, užkalbėjimas, migdymas yra baimė. Sakysi, ko čia mums šiuolaikiniams žmonėms bijoti? Ogi žvėries. Tas žvėris žmogumi vadinas. Visi bijo, kad tas gyvis vieną akimirką atsisės, pamąstys, vėliau atsistos ir pasakys, ką iš tikrųjų galvoja. Oi bėda būtų. Bėda begalinė! Baisi bėda yra mąstantis žmogus. Tai lyg Vilniaus centre paleistas liūtas. Arba nuoga boba bažnyčioje. Tikrojo mąstymo negalima prognozuoti, sureguliuoti ir supakuoti. O kažkas pabandė ir, matyt, pavyko. Tas reguliavimas virto skatinimu, formavimu ir raminimu. Tai šventa trejybė, be kurios nebemokame gyventi.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0