Skatintuvas – skrudintuvas – slopintuvas
Pim! Pim! Pim! Suskambo mielas žadintuvas. Greitas algoritmas – tualetas, dušas, kava, rūbai, automobilis. Daug kavos! Kad akys prasiplėstų. Daryk viską greitai, kitaip nespėsi. Namuose kava, pakeliui greita kava, darbe – pertraukėlės kava. Kava pagreitina širdies darbą ir skatina gyvenimą. Greitai. Greičiau. Tuk tuk tuk. Diena nelaukia. Ji turi galą. Skubėk.
Greita kava, greitas seksas, greita muzika, greitas automobilis, greitas maistas, greitas apsipirkimas, radijo greitakalbė. Tai išjudina ir nuolatos zvimbia ausyse lyg depresija apsėstą žmogų mintys nusižudyti. Įkyriai pumpuoja. Be perstojo lyja mintys ant sudaužytos galvos.
Jūsų smegenyse įsisuko skatintuvas. Mano sukurtas žodis. Skatintuvas – tai priemonė, kuri nuolatos stimuliuoja asmenį veikti. Skatintuvas budina, linksmina, įdarbina, išgreitina, išsuka gyvenimą taip, kad jūs nė akimirkai nesustotumėte. Atkirsite, jog tai nesąmonė. Aš išsigalvoju. Ne, mielieji. Tai kodėl gi rytais geriate kavą, kodėl einate apsipirkti ten, kur daugiau nuolaidų ir akcijų, kodėl tiek daug dirbate, kodėl savaitgalį skubate į gerą vakarėlį, kodėl stengiatės rengtis madingai? Atsakau – nes esate nuolatos skatinami. Jūs esate atakuojami. Jūs svarbūs, nes galite vartoti. Būkite atidūs.
Stumk! Stumk! Stumk! Tokiais šūksniais prasideda žmogiškas gyvenimas. Nesuklysiu – sustumtas gyvenimas. Vos išlindęs iš pilvo esi nuprausiamas ir suvystomas. O iš tikrųjų tik vėliau prasideda svarbiausias vystymas. Po to tau sako, to nedėk į burna, ano netepk ant sienos, nekrapštyk užpakalio, neatsikalbinėk, grįžk laiku, ruošk namų darbus, klausyk mokytojo, gerai mokykis, nerūkyk, negerk, nesikeik, susirask gerą darbą, išsirink padorią žmoną, negerk, negerk, neik į kairę, negerk, nepaleistuvauk, dirbk. Tas vystymas nuo pradžių panašus – per vystyklus negalima pramušti rankų ir pajudinti kojų. O vos tik pabandai – gauni instrukciją. Neklausai – gauni baudą. Bum bum per galvą – kad ramiau miegotum. Taip atsiranda žmogus.
Skrudintuvas yra toks daiktas, kuris apkepina forminį sumuštinių batoną iš abiejų pusių. Ir gaunasi skrebutis. Labai gražus žodis – skrebutis. Taigi tu ir esi tas sumautas skrebutis, apie kurį noriu papasakoti.
Troleibusas – įsigyk bilietėlį, automobilis – įgyk vairuotojo teises, visuomenės pripažįstamas seksas – vesk moterį, išsilavinimas – baik universitetą, telefonas – pirk prakąstą obuolį, šiluma – apmokėk sąskaitas, būstas – imk paskolą, bendravimas – pasitikrink facebook’ą, spinta – moteriška tvarka. Žmogau, tu įspraustas į kampą, o šis kampas prisysiotas ir labai smirdi.
Idealus skrebutis būna vienodai apkepintas, paskrudęs, parudęs ir traškus. Tokius visuomenėj labai gerbia ir vadina idealais. Jei apdegė tik vienas kampas – blogas skrebutis (nevykėlis). Jei sudegė – labai blogas skrebutis (pražuvėlis). Jei neiškepė – žalias skrebutis (piemuo).
Vakare dreba rankos. Norisi nusipjauti galvą ir pašildžius ją mikrobangėje suvalgyti. Pavargsti nuo dūzgesio ir spaudimo. Norisi ramybės. Cigaretės dūmas, stiprus alkoholis, raminamieji. Jie padeda tave išvesti iš skatinimo gniaužtų. Norisi į lovą, bet širdis daužosi kaip šokių muzikos ritmai. Nebegali savęs išvesti iš to labirinto, į kurį patekai dienos pradžioje. Neliko kelio. Reikia raminamųjų, reikia alkoholio, kad užmigtum, kad atitoltum nuo dienos, nuo savęs.
Skatinimas, skubinimas, formavimas, o vėliau raminimas, užkalbėjimas, migdymas yra baimė. Sakysi, ko čia mums šiuolaikiniams žmonėms bijoti? Ogi žvėries. Tas žvėris žmogumi vadinas. Visi bijo, kad tas gyvis vieną akimirką atsisės, pamąstys, vėliau atsistos ir pasakys, ką iš tikrųjų galvoja. Oi bėda būtų. Bėda begalinė! Baisi bėda yra mąstantis žmogus. Tai lyg Vilniaus centre paleistas liūtas. Arba nuoga boba bažnyčioje. Tikrojo mąstymo negalima prognozuoti, sureguliuoti ir supakuoti. O kažkas pabandė ir, matyt, pavyko. Tas reguliavimas virto skatinimu, formavimu ir raminimu. Tai šventa trejybė, be kurios nebemokame gyventi.