Galia. Žmogus. Pinigas.

Galia. Žmogus. Pinigas.

Galia. Magiškas žodis. Visi norime būti galingi, galingesni, galingiausi. Norime valdyti, kovoti, įveikti. Užverda kraujas mąstant, ką darytum, jei staiga taptum stipresniu negu visi aplinkiniai. Turbūt pasistengtum juos įveikti, pašalintum, eliminuotum, užvaldytum, pajungtum savo naudai. Klystu?

Juk jau vienus pergudravom ir įrodėm savo. Prieš keletą tūkstantmečių įveikėme gyvūnus. Mes jau seniai maudomės civilizacijos šviesoje, o jie taip ir liko purvyne. Idiotai! Dabar į juos žiūrime iš aukšto – kaip į laukinius mėsgalius. Reguliuojame jų populiaciją, auginame narvuose, grožimės, ėdame jų mėsą, medžiojame. O kažkada lakstėme kartu kaip lygus su lygiu. Praėjo tie laikai, užmiršome. Taip žmogus elgiasi su įveiktu konkurentu. Natūralu.

Žinai, mes galime viską. Galime susikurti dievus, o jei šie neįtiko – galime juos nužudyti. Jei trūksta turto, galime atsispausdinti pinigų. Neturime kur gyventi – nusilipdome būstą. Nesugebame uždirbti – einame vogti. Esame stiprūs. Labai norėtumėme, jog mus pačius garbintų kaip dievus. Norėtumėme, jog nešiotų ant rankų, šertų prabangiu ėdalu, glostytų ir kasytų nugarą. O kas dirbs, kas kurs gerovę? Negrai, juodžiai, čiurkos ir kitų rūšių gyvuliai, tik ne mes. Galingieji nedirba! Galingieji neskursta. Galingieji tik būna galingi ir demonstruoja savo galią. Kad visi bijotų ir paklustų.

Kad ir kaip bebūtų baisu, vis dėlto yra kai kas galingiau žmogaus. Tai gamta. Kad ir kaip stengiamės ji lieka neįveikta, nepažabota. Spardosi padla. Ji netelpa į mūsų planavimo šablonus su savo kitimu, paslaptimi ir didybe. Šūdas. Kodėl ji negali nusileisti galingajam žmogui? Net dievai gimsta ir miršta dėl mūsų, o ji, matai, negali. Kodėl ji negali būti žmogiška? Mes ją sužmoginsim, tikrai sužmoginsim! Pamatysi.

Galia ir destruktyvumas. Rimčiau kalbant, žmogaus galia visada yra destruktyvi. Kiekvienas galios vienetas yra proporcingas destrukcijos vienetui. Pavyzdžiui, norint sukurti didelį verslą, reikia sužlugdyti dešimt mažų. Norint įtvirtinti karinį ar ekonominį dominavimą – būtina nužudyti keletą tūkstančių vargetų, kitaip nebijos ir nepaklus. Siekiant užauginti ekonomiką – būtina išnaudoti pigias trečiąsias šalis. Norint išgražinti kiemą trinkelėmis – reikia pasisavinti keletą kubų neatsinaujinančio žvyro, skaldos ir betono. Kurdami naikiname. Skatindami galią, skatiname destrukciją.

 —-

Pinigas. Vos tapęs vyraujančia gyvūnų rūšimi žmogus sukūrė nuosavybės sąvoką. Mano kirvis, mano būstas, mano moteris. Ilgainiui visas materialusis pasaulis buvo suskirstytas į dalis – nuosavybės vienetus. Norint disponuoti nuosavybe iškilo poreikis mobiliam vertės vienetui. Taip atsirado pinigas.

Pinigas yra mažytis galios simbolis. Tačiau šis simbolis neturi jokio apčiuopiamo pagrindo, išskyrus pasitikėjimą, entuziazmą ir žmogišką pasipūtimą. Tai kas žmogiška negali būti klaidu ir netikra! Čia kaip meilė moteriai – visi šneka, bet niekas nematė. Deja, iš tikrųjų pasitikėjimas pinigu yra tik tuščias šešėlis kruvinais kraštais.

Pinigo instrumentas leido auginti ekonomikas, nepagrįstai jas pūsti ir dauginti. Pinigo pagrindu buvo sukurta begalė turto, prigimdyta daugybė vaikų, sukurtas globalumo reiškinys. Kam visa tai reikalinga? Čia svarbiausia masė, nes tik ji vartoja, perka, daugina, tiki gražia ateitimi ir taip savo tikėjimu palaiko pinigo egzistavimą.

Bent kiek ekonomiškai išprusęs žmogus suvokia, jog kiekvienas naujai sukurtas pinigas yra tiesiog praskolintas popierėlis. Jeigu tiesiogiai versime žodį banknotas (angl. bank note) į lietuvių kalbą gausime žodį banko popieriukas. Taigi banknotas yra tartum auksinis raktelis į ateitį, raštelis, patvirtinantis ateities sandorio galimybę.

Litas, doleris ar euras nėra pagrįstas nei auksu, nei kitu realios vertės ekvivalentu. Iš esmės tai skolos raštelis, suteikiantis išgalvotą galią. Bet mes šia galia naudojamės, žaidžiame ir, svarbiausia, tikime. Kodėl? Nes įeidami į bendruomenę įsipareigojome taip elgtis vardan bendro išgalvoto gėro. O jei visuotiniu mastu sudvejotume pinigu, kaipmat ši šlamšto mašina sustotų. Ir vėl tektų imti plūgą, arklį ir eiti dirbti realų darbą užuot perrašinėjus dirbtinas vertes kompiuterio ekrane. Nė vienas to nenori.. Apsaugok Viešpatie.

Trumpai tariant, kiekvienas naujai atspausdintas pinigas tėra nauja skola, turinti neigiamą poveikį mums patiems ir ateinančioms kartoms. Juk skolinamės į ateitį, nukeldami riziką į priekį. Iš esmės leisdami naujus pinigus gaminame bombą ateinančiai kartai. Juk kažkas turės padengti mūsų įsipareigojimus ir iškopti visą šitą mėšlą.

Baigiant reikia pasakyti, kad neįmanoma sukurti kažko materialaus, kažko materialaus nesunaikinus. Kurdami naikiname, tapdami galingi naikiname, o ar yra vieta kur žmogus gali išlikti švarus. Atsakyk man…