Gailestingumas

Minia �aukia: �i�lik humani�kas, elkis krik�?ioni�kai, nepamesk vertybi?!�. Tirados drimban?i? ir pel?siais pasmirdusi? �od�i? u�mu�a. Taip ir gyvena �mon?s nuleid? galvas, kupini u�uojautos ir jautrumo. Deja, tas moteri�kas �velnumas gr?�ta a�triu peiliu ? nugar? ir smogia visa j?ga m?s? gyvybei.

Sakau tau b?k budrus, b?k a�trus, nusisuk nuo vertybi?! Neparsiduok u� ramyb? vien d?l to, jog visi taip daro. Deja, visi nori b?ti geri ir su geraisiais. M?s? kult?ra persmelkta gerumu ir teigiamumu. Juk visi nori ? dang?, kur nekaltos mergel?s nuogos laksto. Bet i� tikr?j?.. geru b?ti ne?manoma. Gera kek�? tik ta, kuri visiems duoda.

Kaip manai, kas teisingiau � duoti elgetai lit? ar spirti jam ? nugar?? Aukoti v?�iu sergan?iam berniukui 100 lit? ar pasi?sti j? velniop? Gail?tis vieni�os mamos su pulku vaik? ar pasi?lyti jai ?sistatyti spiral?? Aukoti Afrikos negriukams ar nusi?sti dar vien? siunt? automat??

Kaip jautiesi paaukoj?s, par?m?s vargstant?? Viltingai? Didis �mogus? Nu�vitai kaip saul?? Jauti �ilum? �irdies plote? Nuli?dinsiu. Padarei blog? darb?. O ta �iluma prie �irdies � tik dar kart? paglostytas didis tavo ego.

Lit? gav?s elgeta niekada nebenustos elgetav?s, par?m?s v?�iu sergant?j? nupirkai jam tu�?ios vilties, suteik?s pa�alp? bedarbiui at?mei i� jo galimyb? ?silieti ? darbo rink?, par?mei daugiavaik? motin? � pasisakei u� nevaldom? santykiavim?. Tu prat?sei nelaim?, tu i�tempei nelaiming? epizod? u�uot j? nutrauk?s. Ir pinigai ?ia niekuo d?ti. Nesuteik vilties tam, kuris be jos gim?.

Gailestingumas yra �monijos ryk�t?. Mes gailim?s �eimas paliekan?i? emigrant?, su savo organais nesusitvarkan?i? daugiavaiki? mam?, bevilti�k? ligoni?, mir�tan?i?j?, besigydan?i? narkoman?, negabi? velt?d�i?, apsileidusi? tingini?. Visiems jiems tiesiame rank? vietoj spyrio ? u�pakal?. Ir tai tik d?l savo ego paglostymo???

Suk?r?me �iltnam?, kuriame neb?ra v?jo ir �al?io. ?ia tik geros tr?�os ir saulut?s spinduliai. Dar�ov?s ve�i nuolat glostomos ir pri�i?rimos. Su laiku jos nustoja galvoti ir net kalb?ti. Tik laukia maloningos rankos, kada pamaitins ir su�ildys. O akys vis pra�o, nes rankos nebekyla pasiimti. Ta?iau jau darosi bloga, nes �itos dar�ov?s i�kv?pavo deguon? ir m?s? k?rybi�kumas pradeda dusti. Darosi silpna, nes pra�an?i?j? daugiau negu galin?i?j? duoti.

Neu�mikime. �mogui nuolat reikia sukr?timo, sm?gio. L?�io ta�ko gyvenime, kad atsibust?, kad sudreb?t? ir m?styt?, kad ie�kot?, stengt?si, mokyt?si. Neatimkime i� j? �ios galimyb?s. Neu�glostykime nat?ralaus �mogi�kumo. Sm?giuokime, kai tik galime vietoj kiauro �ypsojimosi ir bereik�mio lito.

Taigi atsisakykime gail?jimosi. Negai�kime laiko, nedejuokime, neverkime kartu su verkian?iaisiais. Kurkime patys! Imkime gyvenim? ? rankas. Stokim?s ir eikime. �altai ir ai�kiai.