Dažnai užeinu į jų kabinetus, darbo reikalais tenka bendrauti su inspekcijų ar savivaldybių darbuotojais. Kas ten kitaip negu pas mus privačiuose UAB’uose, kontorose, parduotuvėse? Valstybinėse įstaigose nėra kapitalistinių nuotaikų, streso, skubėjimo ir pelno siekimo. Papilkėję veidai rodo begalinį gyvenimo nuobodulį, o prie rankos prikibę laikrodžiai vos vos verčia rodykles link 5 vakaro. Dažnas nuobodulio priešas yra delfi.lt arba šiaip koks skelbimų portalas. Na ir žinoma, amžini pokalbiai apie namus, vargus, neištikimus vyrus ir kosmetikos priemones.
Kokie žmonės dirba valstybinėse įstaigose? Sakyčiau pilki. Betiksliai, beprasmiai, nuobodūs žmonės. Ar juos už tai reikėtų kaltinti? Turbūt ne. Kalta sistema.
Visi sutiksite, kad valstybė, jos įstaigos ir visi piliečiai laikosi iš verslo sukuriamo produkto. Tačiau nepanašu, jog ši svarbi idėja turėtų atgarsių Lietuvoje. Kai ją išsakau garsiai – į mane pažiūri kaip į kvailį.
Iš esmės, tik verslas ir kuria. Joks kitas darinys valstybėje nesukuria piniginių lėšų ir apskritai pridėtinės vertės. Ir nesvarbu koks tai verslas: narkotikų prekyba, prostitucija, prekyba maisto produktais, aukštųjų technologijų kūrimas, pornografijos filmų gamyba – visa tai kūryba. O valstybinės įstaigos skirsto, tikrina, baudžia.. Bet nekuria.
Taigi kur šuo pakastas? Ar gali 20 % visuomenės pavežti tokią gausybę pilkų sielų? Ar galima tikėtis, jog tie 20 % ims ir ištrauks valstybę iš duobės? Kategoriškai ne. Kokia išeitis?
Matau vienintelį sprendimą – priversti valstybines įstaigas, įmones, inspekcijas dirbti pagal verslo principus. Pelno siekimas, optimalus darbo jėgos ir išteklių paskirstymas, konkurencija, darbo disciplina. Sakysite, valstybė tai ne verslas. Ar tikrai? Kiek daug valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų gurkšnoja brendį su kavute užuot kūrę valstybinio verslo strategiją. Būtent VALSTYBINIS VERSLAS yra vienintelis būdas išlikti mūsų lietuviškai visuomenei.
Kaip tai įmanoma? Pateiksiu keletą elementarių modelių. Pvz., VĮ Kauno regiono keliai vadovo klausiu, ar jie gali atlikti privačių kiemų remontą. Atsakymas, konkretus ir aiškus. Ne, mūsų įkainiai labai aukšti. O ar negalima valstybinių įstaigų paslaugų kainas padaryti artimas privačiam verslui? Kas trukdo rinkti iš duobių skutamas asfalto drožles, jas sandėliuoti ir vėliau parduoti kartu su volavimo paslaugomis? Biurokratizmas ir tinginystė. Kas trukdo teikti savivarčių (skirtų druskai vežti) nuomos paslaugas? Trumparegiškumas.
Kitas pavyzdys. Atėjus žiemai, pilni kiemai sniego trukdė ne tik išvažiuoti, bet ir išeiti iš namų. Visą žiemą savo daugiabučio kiemą stumdžiau nuosavu traktoriumi… Ir nė karto nebuvo atvykęs miesto komunalinio ūkio transportas. Kas trukdo daryti rinkliavas ir valyti, barstyti gatves už pinigus, pagal atskirus susitarimus su gyventojais? Miesto komunalinis ūkis netgi galėtų teikti privačių namų žolės pjovimo paslaugas. Mūsų galvas valdo neūkiškumas ir sovietizmas. “Tiesiog bus kaip bus…” Galbūt ateis kas nors iš šono ir išvaduos mūsų tautą iš skurdo ir nepritekliaus… Nesu toks naivus.
Labai geros ir tesingos mintys.